Kaip atsirado nišinė parfumerija: ištakos, pradininkai ir oficialus pripažinimas

Šiandien nišinė parfumerija daugeliui siejasi su išskirtinumu, menine laisve ir kvapais, kurie nėra kuriami „visiems“. Tačiau pati nišinės parfumerijos idėja atsirado kaip protestas prieš masinę parfumerijos industriją. Įdomu tai, kad istoriškai beveik visa parfumerija kadaise buvo „nišinė“ – reta, rankų darbo ir prieinama tik elitui. Tik XX amžiuje parfumerija tapo masiniu produktu, o nišinė kryptis gimė kaip atsakas į šį pokytį.

Senosios nišinės parfumerijos šaknys

Parfumerijos istorija prasideda dar Senovės Egipte, kur kvapai buvo naudojami religiniuose ritualuose ir laikomi dievišku reiškiniu. Pats žodis „perfume“ kilęs iš lotyniško „per fumum“ – „per dūmus“, nes smilkalai buvo deginami apeigose. (O.R. Parfums)

Vėliau parfumerija klestėjo Persijoje, Arabų pasaulyje ir Europoje. Arabų chemikai ištobulino distiliacijos technologiją, kuri leido efektyviau išgauti kvapiąsias medžiagas. Būtent tai tapo modernios parfumerijos pagrindu. (McGill University)

Viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu kvapai buvo prabangos ženklas. Jie buvo gaminami mažais kiekiais, dažnai individualiems užsakovams – monarchams, aristokratams ar turtingiems miestiečiams. Tokios istorinės parfumerijos dirbtuvės kaip Santa Maria Novella veikė dar nuo XVI amžiaus ir šiandien laikomos ankstyvaisiais nišinės parfumerijos prototipais. (Vogue)

Kada parfumerija tapo masine?

Lūžis įvyko XIX–XX amžiuje, kai organinė chemija leido sintetinti aromatines molekules. Tokios medžiagos kaip kumarinas, vanilinas ar aldehidai suteikė parfumerijai naujų galimybių ir sumažino gamybos kainą. (Aurium Perfumes)

Vienu svarbiausių modernios parfumerijos momentų tapo Chanel No. 5 pasirodymas 1921 metais. Tai buvo vienas pirmųjų parfumerijos kūrinių, plačiai naudojusių sintetines medžiagas ir modernią chemiją. (McGill University)

XX amžiaus viduryje parfumerija tapo glaudžiai susijusi su mados industrija. Didieji mados namai pradėjo leisti kvapus kaip savo prekės ženklų dalį. Reklama, garsenybės ir masinė gamyba tapo svarbesni už pačią kvapo kompoziciją. Daugelis kvapų buvo kuriami pagal rinkos tyrimus ir vartotojų apklausas tam, kad patiktų kuo platesnei auditorijai. (smell stories)

Būtent šis „supanašėjimas“ ir paskatino nišinės parfumerijos atsiradimą.

Tikrasis nišinės parfumerijos gimimas

Terminas „niche perfume“ pradėtas vartoti XX amžiaus 8-ajame–9-ajame dešimtmetyje, daugiausia Prancūzijoje ir Italijoje. (smell stories)

Nišinės parfumerijos judėjimas gimė kaip reakcija į komercinę parfumeriją. Mažesni kūrėjai norėjo grįžti prie parfumerijos kaip meno formos: kurti originalius kvapus, naudoti brangesnes žaliavas ir nesitaikyti prie masinio skonio. (smell stories)

Vienais svarbiausių šio judėjimo centrų tapo:

• Paris – klasikinės parfumerijos sostinė;

• Milan – kur itin vertinta kūrybinė parfumerija;

• New York City – kur nišinė parfumerija išpopuliarėjo tarp meno ir mados bendruomenių. (Vikipedija)

Pirmieji nišinės parfumerijos pradininkai

Vienu pirmųjų tikrosios nišinės parfumerijos kūrėjų laikomas Yuri Gutsatz, kuris 1975 metais įkūrė Le Jardin Retrouvé. Ši kompanija dažnai minima kaip viena pirmųjų oficialių nišinės parfumerijos namų. (Vikipedija)

Labai svarbiu etapu tapo ir L'Artisan Parfumeur įkūrimas 1976 metais. Parfumerijos kritikas Luca Turin šiuos namus net vadina „pirmąja nišinės parfumerijos kompanija“. (Vikipedija)

Vėliau nišinės parfumerijos kryptį sustiprino tokie vardai kaip:

• Annick Goutal

• Serge Lutens

• Éditions de Parfums Frédéric Malle

• Diptyque

• Penhaligon's

• Creed (Pairfum London)

Šie kūrėjai pakeitė parfumerijos filosofiją. Kvapas tapo ne tik aksesuaru ar statuso simboliu, bet ir asmeninės saviraiškos forma.

Kodėl nišinė parfumerija tapo tokia svarbi?

Nišinė parfumerija išpopuliarėjo todėl, kad žmonės pavargo nuo vienodų, saugių ir komerciškai apskaičiuotų kvapų. Pirkėjai pradėjo ieškoti:

• individualumo;

• autentiškumo;

• sudėtingesnių kompozicijų;

• retesnių ingredientų;

• emocinio ryšio su kvapu. (smell stories)

Nišiniai kūrėjai dažnai rinkosi neįprastas natas: oudą, dervas, gyvūnines natas, smilkalus, dūmus ar net „nepatogius“ kvapus, kurie masinėje parfumerijoje buvo laikomi pernelyg rizikingais. (O.R. Parfums)

Oficialus nišinės parfumerijos pripažinimas

Iki 1990–2000 metų nišinė parfumerija buvo gana uždaras parfumerijos pasaulis, žinomas tik kolekcininkams ir parfumerijos entuziastams. Tačiau XXI amžiaus pradžioje situacija pasikeitė.

Didieji prabangos konglomeratai pradėjo supirkinėti nišinius prekės ženklus:

• Estée Lauder įsigijo Le Labo ir Éditions de Parfums Frédéric Malle;

• LVMH įsigijo Maison Francis Kurkdjian;

• L'Oréal įsigijo Atelier Cologne. (Vikipedija)

Tai tapo savotišku oficialiu nišinės parfumerijos pripažinimu pasaulinėje grožio industrijoje.

Dar vienu svarbiu žingsniu tapo The Institute for Art and Olfaction ir jų įsteigti The Art and Olfaction Awards apdovanojimai, pradėti 2014 metais. Jie suteikė nepriklausomiems parfumeriams tarptautinį matomumą ir pripažinimą. (Vikipedija)

Nišinė parfumerija šiandien

Šiandien nišinė parfumerija tapo globaliu reiškiniu. Didžiausi jos centrai išlieka:

• Paris

• London

• Milan

• Dubai

• New York City (O.R. Parfums)

Ypač didelę įtaką šiuolaikinei nišinei parfumerijai daro Artimųjų Rytų parfumerijos tradicijos – oud, smilkalai, sakai ir intensyvūs rytietiški akordai tapo pasauline tendencija. (Vogue Arabia)

Paradoksalu, tačiau šiandien nišinė parfumerija pati tapo didžiule industrija. Kai kurie kvapai, kurie anksčiau buvo žinomi tik siauram ratui žmonių, dabar parduodami prestižinėse universalinėse parduotuvėse visame pasaulyje. Tačiau pagrindinė nišinės parfumerijos idėja išliko ta pati – kūrybinė laisvė ir kvapas kaip meno forma.